primuilinti — primui̇̃linti vksm … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apmuilinti — apmuĩlinti tr. 1. Š aptrinti muilu. 2. šnek. apgauti: Jį čigonas su tuo arkliu visai apmuĩlino Žmt. Ot apmuĩlino mane su ta karve Btr. Jis tave visai negražiai apmuĩlino Žvr. Žinai, tai tave apmuĩlino ant šimto su viršum Lp. | refl.:… … Dictionary of the Lithuanian Language
išmuilinti — išmuĩlinti tr. Š ištrinti muilu: Išmuĩlink gerai galvą, kad pleiskanos išsiplautų Rm. | refl. tr., intr. Š: Pirty gerai išsimuĩlinau, nusiprausiau Ėr. Veidą išsimuĩlinau DŽ. muilinti; apmuilinti; išmuilinti; numuilinti; pamuilinti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
muilinti — muĩlinti, ina, ino 1. tr. K muilu trinti: Nemuĩlink galvos su tuo muilu – plaukam nebus gerai Rm. | refl.: Burną prausiau, muilinausi ir galvelę šukavausi LB129. 2. tr., intr. šnek. apgaudinėti, meluoti: O, jis gerai moka muĩlinti tokius ponus … Dictionary of the Lithuanian Language
numuilinti — numuĩlinti 1. tr. nutrinti muilu: Skutėjas numuilino vyrui veidą rš. 2. žr. apmuilinti 2: Vienu žodžiu, muilina, muilina, ir, atrodo, numuilins rš. 3. intr. niekais, dykinėjant praleisti (laiką): Visą dieną numuĩlino, ir jam užmokėk Šlvn.… … Dictionary of the Lithuanian Language
pamuilinti — pamuĩlinti 1. tr. patrinti muilu: Pamuĩlink vaikui burnytę – matai, kad visas murzinas Ėr. | refl. tr.: Duok ir man rankas pasmuĩlint Vb. 2. intr. pabūti be darbo, padykinėti: Tegu pamuĩlina ir jis pavakarukę be darbo Lp. muilinti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
pramuilinti — pramuĩlinti tr. praleisti dykai (laiką): Kap nuejo pas tą savo draugą, tai ir pramuĩlino visos dienos čėsą Rtn. muilinti; apmuilinti; išmuilinti; numuilinti; pamuilinti; pramuilinti; primuilinti; sumuilinti … Dictionary of the Lithuanian Language
primuilyti — primuĩlyti J žr. primuilinti: Primuĩlijai an liepto muilo ir nenumazgojai, kitas eis ir paslis Ob. muilyti; apmuilyti; įmuilyti; išmuilyti; numuilyti; pamuilyti; primuilyti; sumuilyti … Dictionary of the Lithuanian Language
sumuilinti — sumuĩlinti tr. 1. rš ištrinti muilu. | refl. tr.: Rankas susimuĩlinti DŽ. 2. suvartoti, sutrinti (muilą): Visą tą muilą sumuĩlinau, beskalbdama drapanas Ėr. 3. chem. paversti muilu, suskaidyti (veikiant šarmais): Gliceridai lengvai suskaldomi… … Dictionary of the Lithuanian Language